Šventos Šeimynos bažnyčia: Gaudi šedevras.
Jei ketinate aplankyti Katalonijos sostinę, „Sagrada Familia“ turėtų būti apžvalginės viešnagės Barselonoje sąrašo viršūnėje. Šventos Šeimynos bažnyčia jus nustebins ne tik savo milžinišku dydžiu, bet ir savo avangardine architektūra. Bazilika yra ambicingiausias ir sudėtingiausias Antoni Gaudi kūrinys, kuris puikiai atspindi architekto genialumą. Gaudi norėjo peržengti gotikos architektūros apribojimus, kad galėtų pastatyti tobulą šventyklą. Skaityti toliau
Šventos Šeimynos bažnyčios istorija
Ši monumentali bazilika ispanų kalba yra žinoma kaip „el Templo Expiatorio de la Sagrada Familia“, kuri pažodžiui verčiama į „Šventosios Šeimos šventyklą“. Nors oficialiai pirmasis akmuo buvo padėtas dar 1882 m. kovo 19 d., statyba iš tikrųjų prasidėjo daugiau nei po metų, 1883 m. rugpjūčio 25 d. Iš pradžių projektui vadovavo architektas Francisco de Paula del Villar kuris planavo pastatyti bažnyčią klasikinės gotikos stiliumi. Tačiau 1883 m. šis darbas buvo patikėtas jaunam architektui Antoni Gaudi, kuriam tuo metu buvo vos 31 metai. Gaudi visiškai pakeitė originalų projektą ir pradėjo kurti garsiausią savo kūrinį, kuris išsiskyrė savo unikaliu stiliumi. Gaudi žinojo, kad Sagrada Familia statyba tęsis šimtmečius, todėl jis pasiūlė sutelkti dėmesį į bažnyčios priekį; jis norėjo, kad karta kuri pradėjo statyti šventyklą, galėtų didžiuotis atliktu darbu, o taip pat įkvėptų ateities kartas tęsti projekto.
Populiariausi atostogų regionai - Turkija
Savaitgalis Stambule | pažintinė kelionė lėktuvu
Šventos Šeimynos bažnyčios architektūra
Nors „Sagrada Família“ niekada neketino būti katedra (vyskupo buveinė), nuo pat pradžių buvo planuojama, kad ji bus katedros dydžio pastatas. Žvelgiant į šventyklą galime rasti akivaizdžių sąsajų su ankstesnėmis Ispanijos katedromis, tokiomis kaip Burgoso katedra, Leono katedra ir Sevilijos katedra. Kaip ir katalonų ir daugelyje kitų Europos gotikos katedrų.
Bokštai
Originaliame A. Gaudi projekte numatyta iš viso aštuoniolika bokštų, kurių aukščio didėjimo tvarka vaizduoja dvylika apaštalų, Mergelė Marija, keturis evangelikus ir aukščiausias iš visų, Jėzus Kristus. Centrinis Jėzaus Kristaus bokštas turi būti papuoštas milžinišku kryžiumi; ir bendras jo aukštis sieks 170 metrų tai vienu metru žemesnis nei Barselonos Montjuic kalvos aukštis, nes A. Gaudi manė, kad jo kūrinys neturėtų pranokti Dievo.
Fasadai
Bažnyčia turės tris didingus fasadus: Šiuo metu yra baigti du Kristaus Gimimo sceną rytinėje dalyje, Kristaus kančia fasadas nukreiptas į vakarus ir Šlovė Viešpačiui fasadas pietinėje pusėje (dar nebaigtas).
Kristaus Gimimo fasadas pasakojantis Kristaus gimimo istoriją buvo pastatytas tarp 1892 ir 1930 m. Kai pirmieji saulės spinduliai prisiliečia prie fasado briaunų tik tuomet pradedi suvokti kodėl A. Gaudi pradėjo statybą būtent nuo šio fasado. A. Gaudi fasadą matė kaip gimimo atvaizdą, gyvenimo ir kūrybos simbolį. Būtent todėl jis pristatė tokią gausią ornamentiką, apimančią gyvūnus ir įrankius, sumaišytus su simboliais, tokiais kaip gyvybės medis. Ant fasado yra trys įrašai, atspindintys teologines dorybes: Viltis į kairę, Tikėjimas į dešinę ir Labdara centre, kartu su Jėzaus durimis ir Gyvybės medžiu. Fasadas kulminacija yra keturios varpinės, skirtos Šv. Matui, Šv. Judui, Šv. Simonui ir Šv. Barnabui.
Kristaus kančia fasadas buvo pastatytas pagal projektą, kurį A. Gaudi sukūrė 1917 m. Manoma, kad delsimas yra dalykų atidėjimo menas A. Gaudi bijojo atbaidyti miesto gyventojus įgyvendindamas Kristaus kančia fasado planą, kuriame atvirai ir atšiauriai pasakojama apie Kristaus nukryžiavimą. Nors galutinis salių ir skliautų architektūrinis sprendimas paaiškėjo tik 1923 m., O šio fasado statyba buvo pradėta 1954 m. ir buvo užbaigta 1976 m. Fasadas ypač įspūdingas savo niūriais, ištuštėjusiais, išsekusiais personažais, įskaitant Kristaus ant kryžiaus. Šis prieštaringai vertinamas projektas yra Josep Maria Subirahs darbas.
Šlovė Viešpačiui (Dievo Garbei) fasadas, kurio eskizai taip pat yra sukurti XX amžiaus pradžioje. Deja, iš šio darbo mums atėjo tik ikonografinio pobūdžio eskizai. Statyba buvo pradėta 2002 m. Tai bus didžiausias ir monumentaliausias iš trijų fasadas ir skelbs pakilimą į Dievą. Jis taip pat vaizduos įvairias scenas, tokias kaip „Pragaras“, „Skaistykla“, ir apims tokius elementus kaip „Septynios mirtinos nuodėmės“ ir „Septynios dangiškos dorybės“.
Interjeras
Bažnyčios planas yra lotyniško kryžiaus formos su penkiais praėjimais. Centrinės navos arkos skliautų aukštis siekia 75 metrus. Be to, interjeras, kaip ir išorė, turi didelę religinę ir simbolinę reikšmę, remiantis Evangelijomis ir Apokalipsės knyga. Interjero kolonos yra unikalus A. Gaudi sumanymas. Be šakelių, kad palaikytų jų apkrovą, jų nuolat kintantys paviršiai yra įvairių geometrinių formų susikirtimo rezultatas. Iš esmės nė vienas vidinis paviršius nėra lygus; ornamentika yra išsami ir turtinga, kurią sudaro didžioji dalis abstrakčių formų, sujungiančių lygius išlinkimus ir nelygius taškus. Net smulkių detalių lygio darbai, tokie kaip balkonų ir laiptų geležiniai turėklai, yra kruopščiai apipavidalinti.
Pro vitražus sklinda šilta šviesa, simbolizuojanti aušrą. Ir tikrai atrodo, kad auštant jus patekote į pasakų mišką.
Būtent gamta tapo pirmuoju jo įkvėpėju ir mokytoju.
Dar vienas A. Gaudi įkvėpimo šaltinis – tai gamta. Architektas įsivaizdavo, jog Sagrada Familia vidus turėtų būti kaip miškas. Bažnyčios skliautai – tai milžiniško medžio lapai, pakeliantis liaudį prie Dievo. Kad būtų išvengta gotikinių atramų naudojimo, jis sukūrė medžio kamienų formos kolonas, suteikdamas jausmą, kad esi miške, o ne bažnyčios viduje.
Įdomūs faktai apie Šventos Šeimynos šventyklą:
- „La Sagrada Familia“ turės 18 bokštų, iš kurių 8 jau pastatyti. Jėzaus Kristaus bokštas, kurio aukštis sieks 170 metrų, šventyklą pavers aukščiausiu religiniu pastatu pasaulyje;
- Daugiau nei 2,5 milijono lankytojų per metus;
- Šventos Šeimynos bažnyčios salėje gali tilpti 14 000 žmonių 4500 m²;
- UNESCO pasaulio paveldo sąrašo dalis, kartu su dar šešiais Barselonos „Gaudi“ pastatais dalis „La Sagrada Familia“ yra pripažinti UNESCO pasaulio paveldo objektais, liudijantis apie išskirtinį A. Gaudi kūrybinį indėlį kuriant architektūrą ir statybų technologijas;
- 2010 m. lapkričio mėn. popiežius Benediktas XVI pašventino ir paskelbė ją maža bazilika.
- Antonio Gaudi palaidotas šventyklos viduje – Mergelės Marijos kriptoje, kuri yra po altoriumi. Architektas tragiškai mirė po to, kai į jį partrenkė tramvajus.
Dabar, praėjus daugiau nei šimtmečiui nuo pirmojo akmens padėjimo, „La Sagrada Familia“ pradėjo savo paskutinę statybos stadiją. Numatoma, kad ji bus baigta 2026 m. ir sutaps su 100-osiomis Gaudi mirties metinėmis.
Komentarai