Galatos bokštas yra europinėje Stambulo dalyje ant aukštos kalvos Galatos rajone. Jį galima pamatyti beveik iš visų centrinės miesto dalies taškų. Bokštas yra 67 metrų aukščio, 9 metrų skersmens ir 140 metrų virš jūros lygio. Bokštas yra vienas iš miesto simbolių.
Istorija
Kadaise bokšto vietoje buvo švyturys, pastatytas VI amžiuje [šaltinis nenurodytas 1053 dienos]
Genujiečiai užgrobę vietovę iš bizantiečių ir įkūrę čia savo koloniją, 1341 m. aplink ją pradėjo statyti gynybines sienas. 1348-1349 metais genujiečiai ant kalvos pastatė bokštą, kuris išliko iki šių dienų. Tada jie pavadino jį „Kristaus bokštu“ ir tarnavo kaip savotiškas vadovas jūreiviams ir pirkliams. Iki šių dienų išlikę nedideli gynybinės sienos ir griovio fragmentai.
Dabartinį pavadinimą bokštas gavo Osmanų imperijos laikais. Sultonas Mehmedas Užkariautojas, pašalindamas kupolą, sumažino bokšto aukštį 6,8 metro. Valdant sultonui Murado III (1574-1595), bokštas buvo naudojamas kaip observatorija. 1632 m. bokštas tapo vieno pirmųjų skrydžių istorijoje pradžios tašku. Teigiama, kad mokslininkas, vardu Hezarfenas Ahmetas Chelebi, nušoko nuo bokšto ant laikinųjų sparnų, perskrido Bosforo sąsiaurį ir saugiai nusileido Azijos miesto dalyje, už ką sultonas jį apdovanojo, o vėliau išvarė į Alžyrą.
1791 metais bokštas buvo rekonstruotas, jo aukštis – 45 m.1832 metų rekonstrukcija palietė viršutinę dalį: atsirado apžvalgos aikštelė. Jame visą parą budinti sargyba stebėjo gaisrus ir neramumus miesto dalyje, esančioje šiauriniame Aukso rago krante.[1]
1875 m. bokštas įgavo modernų vaizdą. 1964-1967 metais bokštas restauruotas, perstatytas kūginis kupolas. Vėliau bokšte buvo įrengtas liftas.
2020 metų vasarą bokštas iš savivaldybės perduotas Turkijos turizmo ministerijai ir uždarytas restauruoti. 2020 m. spalio 9 d. bokštas vėl buvo atidarytas visuomenei ir pakeitė savo statusą iš pramogų objekto į pilnavertį muziejų.
Galerija
